Sekso lėlės: Lietuvoje – tabu, užsienyje – norma?
Požiūris, populiarumas ir kai kurių dalykų toleravimas dažnai priklauso nuo tautos. Pavyzdžiui, eiliniame kiniečių restorane patiekalai iš vabzdžių ar šuns mėsos yra įprastas meniu. Tuo tarpu Lietuvoje ragaujantys tokių valgių mažų mažiausiai laikomi keistuoliais. Ir tai nieko nuostabaus.
Kiekviena tauta turi savo papročius, mentalitetą, vertybes, pagaliau, istoriją, kuri įtakoja požiūrį ir toleranciją įvairiomis temomis. Itin įdomūs niuansai išryškėja panagrinėjus sekso lėlių popiuramumą tarp lietuvių ir užsienio šalių gyventojų.
Lietuvoje sekso lėlės (o kartais ir apskritai sekso tema) vis dar laikoma viena iš temų, kuriomis nepriimtina garsiai kalbėti. Laimei, tie laikai, kai žodis „seksas“ buvo kažkas gašlaus, jau praeityje. Šiandien netgi vyresniųjų klasių moksleiviams skaitomos lytinio švietimo paskaitos. Tačiau sekso lėlės – jau kas kita. Taip, jomis besidomintys randa pakankamai plačią pasiūlą. Taip, vienišiai lietuviai, o kartais ir antras puses turintys vyrukai išlieja aistros perteklių su seksualiomis nekalbančiomis moterimis. Tačiau visa tai laikoma konfidencialiu reikalu, apie kurį dažniausiai nežino net artimiausi draugai.
Geriausiu atveju, keletas bičiulių aptaria sekso lėlių naujoves prie bokalo alaus, o diskusijos dažniausiai pasibaigia gašliais juokeliais. Kitaip tariant, šia tema lietuviai gan drovūs, nelinkę atvirauti, o tuo labiau, viešintis. Tokį požiūrį įtakoja lietuviams kaip tautai būdingas mentalitetas, kai intymios temos per daug neeskaluojamos, bei galbūt tolerancijos stoka. Lietuviai kartais sunkiai priima priešingą nuomonę. O apie seksui skirtas lėles nuomonės buvo ir tikriausiai visuomet bus dviprasmiškos.
Pirmoji užsienio šalis, kurioje sekso lėlės jau tapo norma – Ispanija. Čia veikiantys viešnamiai, kuriuose lankytojų aistras tenkina silikoninės lėlės lankomi ir populiarūs ne tik ispanų, bet ir turistų tarpe. Tiesa, šių viešnamių klientams taip pat suteikiama šiek tiek konfidencialumo. Atsiskaitant už paslaugas banko kortele, mokėjimo duomenys neįtraukiami į sąskaitos operacijų istorija.
O štai Amerikos vyrai neperka vienkartinių sekso su lėle paslaugų, jie gyvena su jomis. Ir tai ne paslaptingi pasismaginimai, kai niekas nemato. Tikri sekso lėlių gerbėjai Amerikoje su jomis vakarieniauja restoranuose ar nesidrovi nueiti į parodą. Vienas įdomesnių variantų – amerikietis, gyvenantis su žmona ir sekso lėle ir teigiantis, kad savo silikoninę deivę myli taip pat, kaip tikrąją žmoną. Pastarajai savo ruožtu tokia situacija priimtina ir suprantama.
Užsienyje taip pat nieko nestebina pagal užsakymą gaminamos sekso lėlės. Užsieniečiai tai laiko puikia galimybe amžinai turėti šalia savęs mirusios žmonos ar merginos, neatsakiusios į meilę, kopiją.
O štai Japonijoje niekas nenustebs, sužinojęs, kad kaimynas gyvena su trimis ar penkiomis lėlėmis. Ir japonai neketina sustoti ties pasivaikščiojimais ir viešais pasirodymais su savo meilės objektais. Šioje šalyje svarstomos santuokų sudarymo su sekso lėlėmis galimybės.
Kad užsienyje sekso lėlės yra norma, neverta net abejoti. O Lietuvoje ar tai tabu? Viešumoje – taip. Tačiau savo miegamajame tenkinantys aistrą su sekso lėlėmis vyrai neabejotinai jaučiasi laisvai ir be jokių suvaržymų.
