Namams ir aplinkai vis daugiau ir daugiau skiriame dėmesio. Gražus sodas, prižiūrėtas kiemas, gėlynai, alpinariumai, takeliai, tvenkiniai ir dirbtiniai baseinai. Į juos investuojama nemažai laiko ir lėšų. Aplinkos tvarkymas ir gerbūvio kūrimas – viena iš labiausiai progresuojančių paslaugų Lietuvoje.

Šildymas

Lietuvoje populiariausios vėdinimo ir šildymo technologijos yra šildymo katilai su biomasės degikliais, dujiniai katilai, kondensaciniai katilai, šildymo čiaupai, šilumos siurbliai ir šilumos talpyklos.

Pastaruoju metu yra populiarėjanti ir vėdinimo sistemos su rekuperacija, kuri leidžia sutaupyti šilumos ir išlaikyti geros kokybės orą patalpose. Taip pat populiarūs yra ir kaminai su vandens kontūru, kurie leidžia ne tik šildyti patalpas, bet ir gaminti karščiausią vandenį.

Vis dėlto reikia nepamiršti, kad technologijų populiarumas gali skirtis priklausomai nuo regiono ir individo poreikių bei finansinių galimybių.

Kokios vėsinimo sistemos naudojamos?

Yra kelios vėsinimo sistemos, kurios gali būti naudojamos patalpose ar pastatuose, priklausomai nuo poreikių ir finansinių galimybių. Štai keletas populiarių vėsinimo sistemų:

1. Oro kondicionavimo sistemos – šios sistemos naudoja kompresorius, kad užšaldytų orą ir sumenkintų drėgmę. Šiltoje sezonoje jos gali būti naudojamos kaip šilumos siurbliai ir atvirkščiai – kaip oro kondicionieriai karštu oru.
2. Vėsinimo bokštai – tai aukšti vėsinimo bokštai, kurių viduje yra vandens lašai. Vanduo, nusileidęs per bokšto vidų, gauna oro srovę, o šiluma išgaruoja į atmosferą. Ši sistema dažnai naudojama dideliuose pramoniniuose objektuose.
3. Rekuperacinės vėdinimo sistemos – šios sistemos naudoja vėdinimo kanalus, kad atsiurbtų šviežią orą iš lauko ir išsiurbtų seną orą iš patalpų. Šilumos rekuperatoriai yra integruoti į sistemą ir leidžia atsinaujinančiai orui išlaikyti patalpose norimą temperatūrą.
4. Dujinis vėsinimas – ši sistema naudoja dujų kaip šaltinį, kad šildytų arba vėsintų orą patalpose.
5. Adiabatinis vėsinimas – ši sistema naudoja vandens purškimą, kad sumažintų oro temperatūrą patalpose. Šis metodas yra ypač efektyvus šiltoje sezonoje, kai reikia mažinti temperatūrą, bet nereikia per daug drėginti oro.

Vis dėlto, prieš renkantis bet kokią vėsinimo sistemą, rekomenduojama pasitarti su specialistu ir atsižvelgti į pastato charakteristikas ir poreikius.

Saulės elektrinės ir jų nauda

Saulės elektrinės namams suteikia daug naudos, tiek finansinės, tiek aplinkosauginės:

Finansinė nauda:

• Mažesnės elektros sąskaitos. Saulės elektrinės gamina elektros energiją, kurią galite naudoti savo namų poreikiams, todėl sumažėja jūsų priklausomybė nuo elektros tiekėjo ir mažėja sąskaitos už elektrą.
• Investicijų grąža. Nors pradinės investicijos į saulės elektrinę gali būti didelės, ilgainiui jos atsiperka dėl sutaupytų lėšų už elektrą.
• Nekilnojamojo turto vertės padidėjimas. Namai su saulės elektrine yra patrauklesni pirkėjams, todėl gali padidinti jūsų nekilnojamojo turto vertę.
• Galimybė gauti subsidijų. Lietuvoje yra įvairių subsidijų ir paramos programų, skirtų saulės elektrinių įrengimui, kurios gali sumažinti jūsų išlaidas.
• Pajamų gavimas. Jei pagaminate daugiau elektros energijos nei sunaudojate, galite ją parduoti elektros tinklams ir gauti papildomų pajamų.

Aplinkosauginė nauda:

• Švaresnė aplinka. Saulės elektrinės gamina elektros energiją iš atsinaujinančio energijos šaltinio – saulės, todėl jos neteršia aplinkos ir neprisideda prie klimato kaitos.
• Mažesnis anglies pėdsakas. Naudodami saulės energiją, sumažinate savo anglies pėdsaką ir prisidedate prie tvaresnės ateities.

Kitos naudos:

• Energetinė nepriklausomybė. Saulės elektrinės suteikia jums didesnę energetinę nepriklausomybę nuo elektros tiekėjų ir elektros kainų svyravimų.
• Patikimumas. Saulės elektrinės yra patikimos ir ilgaamžės, todėl galite būti tikri, kad jos tieks jums elektros energiją daugelį metų.
• Paprasta priežiūra. Saulės elektrinės reikalauja minimalios priežiūros, todėl jums nereikės skirti daug laiko ir pastangų jų priežiūrai.

Prieš priimdami sprendimą dėl saulės elektrinės įrengimo, svarbu įvertinti savo individualius poreikius ir aplinkybes, tokias kaip jūsų namų energetinis efektyvumas, stogo orientacija ir dydis, jūsų biudžetas ir finansinės galimybės.

Gerbūvis

Gerbūvis – tai visa aplinka, kuri supa mūsų namus. Juk negali namas stovėti viduryje lauko ar molyne… Visas gerbūvio kūrimas prasideda nuo kasimo. Mini ekskavatoriaus nuoma – štai nuo ko reiktų pradėti darbus. Jis pasamdomas tam, kad išlygintume kiemą, iškastų komunikacijoms reikalingas tranšėjas ir t.t. Kasimo darbai reikalingi tik vasarą? Tikrai ne! Žiemą kasėjai dirba sušilę, nes visiems reikia atkasti sniegą.

Sodo priežiūra – tai ne tik gėlių ar daržovių sodinimas, bet ir nuolatinis darbas, kad viskas atrodytų gražiai ir tvarkingai. Čia labai svarbu turėti tinkamus sodo įrankius. Pavyzdžiui, gera kastuvėlis padės lengviau persodinti augalus, o grėblys puikiai tinka lapams ir šakelėms surinkti. Sekatoriai būtini, jei nori, kad krūmai ir medžiai gražiai augtų – jais lengva apkarpyti nereikalingas šakas. Žinoma, jei turi didesnį sodą, gali prireikti ir žoliapjovės ar net gyvatvorių žirklių. Svarbiausia, kad įrankiai būtų patogūs ir aštrūs – tai tikrai palengvina darbą ir sutaupo laiko.

Pirtis

Tai senovės lietuvių išradimas, kurį dovanodavo net karaliams (istorija mena apie Vytauto Didžiojo dovanas kitiems didikams, nes viduramžiais prausimasis nebuvo prioritetas Nr. 1, kaip dabar). Pirtis sodyboje yra praktiškai būtinas statinys, todėl labai daug kas stato pirtis. Svarbu tinkamai pasirinkti statytojus, nes tai ne paprtasta pavėsinė, o gana nemažai specifinių žinių reikalaujantis kiemo statinys. Pastatyti pirtį galima gana greitai naudojant karkasinių namų statymo technologijas – liks tik ją tinkamai įrengti ir pasirinkti, kokios pirties norite – sausos (saunos) ar garinės.

Kas yra kadastriniai matavimai ir kam jie reikalingi?

Kadastriniai matavimai yra žemės sklypų arba nekilnojamojo turto matavimai, kurie atliekami siekiant nustatyti tikslius objektų dydžius, ribas, plotus ir kitas svarbias charakteristikas. Šie matavimai yra svarbūs keliomis pagrindinėmis priežastimis:

1. Registravimas žemės registruose: Kadastriniai matavimai reikalingi norint įregistruoti žemės sklypus ir pastatus nekilnojamojo turto registruose. Tai suteikia teisinį pagrindą nekilnojamojo turto savininkystei.
2. Žemės naudojimo planavimas: Kadastriniai duomenys padeda planuoti miestų ir kaimo vietovių teritorijas, nustatant, kur gali būti statomi pastatai, kokie plotai yra skirti žemės ūkiui, miškams, rekrecijai ir kt.
3. Nekilnojamojo turto vertės nustatymas: Teisingi matavimai yra būtini nustatant nekilnojamojo turto mokesčius ir vertę, nes mokesčiai dažnai apskaičiuojami atsižvelgiant į žemės plotą ir pastatų dydį.
4. Ribų nustatymas ir konfliktų sprendimas: Kadastriniai matavimai padeda aiškiai nustatyti žemės sklypų ir pastatų ribas, kas yra ypač svarbu sprendžiant tarpusavio kaimynų ar savininkų konfliktus dėl žemės ribų.
5. Žemės ir nekilnojamojo turto sandoriai: Pirkimo, pardavimo, nuomos ar kitokių nekilnojamojo turto sandorių metu kadastriniai duomenys yra naudojami siekiant nustatyti tikslias objektų charakteristikas ir užtikrinti skaidrius sandorius.
6. Urbanistinis ir teritorijų planavimas: Kadastriniai duomenys padeda valstybinėms institucijoms ir planuotojams suprasti esamą nekilnojamojo turto išdėstymą ir naudojimą, leidžiant efektyviai planuoti infrastruktūros, viešųjų erdvių ir kitų projektų plėtrą.
7. Aplinkos apsauga: Nustatant gamtinių išteklių, pvz., vandens telkinių, miškų ar apsaugotų teritorijų, ribas ir dydžius, kadastriniai matavimai gali padėti efektyviau valdyti ir saugoti gamtą.

Kadastriniai matavimai yra atliekami specializuotų specialistų – geodezininkų – ir jie reikalauja tikslumo bei profesionalumo.