Jaučiant tam tikrus planetos klimato pokyčius ir atsižvelgiant į statistinius duomenis, taip pat rekordiškai karštas vasaras ir ekstremalius orų reiškinius, daugelis tyrinėtojų vis labiau linksta link atsinaujinančios energijos šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo jėgainės.
„AIP Publishing“ žurnale „Journal of Renewable and Sustainable Energy“ mokslininkai tyrinėja, ar saulės ir vėjo jėgainių generuojama energija skirtųsi dabartiniame ir būsimame klimate.
Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė Australijai, nes tai yra idealus ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip gaisrai ir vėjo audros, atvejų tyrimas. Pasirinktos vietos buvo netoli Adelaidės Pietų Australijoje ir Naujajame Pietų Velse, kur, remiantis Australijos energijos rinkos planu, yra arba ateityje gali būti kintamieji atsinaujinančių šaltinių generatoriai.
Tyrėjai analizavo pagrindinius oro kintamuosius, tokius kaip temperatūra, saulės spinduliavimas ir vėjo greitis, 30 minučių intervalais, 1980–2060 m.
„Mes nustatėme, kad bendros klimato kaitos, metinės saulės ir vėjo energijos gamybos tendencijos yra nedidelės ir siekia 0,1% vidutinės per dešimtmetį pagamintos produkcijos“, – sakė vienas iš autorių Jingas Huangas.
Tačiau per penkias karščiausias kiekvienų metų dienas klimato kaitos poveikis atsinaujinančios energijos gamybai buvo labiau drastiška. Šiomis piko temperatūros dienomis, sutapusiomis su didžiausia energijos paklausa ir piko kainomis, saulės energijos gamyba sumažėjo 0,5% –1,1%, o vėjo jėgainių gamyba per dešimtmetį sumažėjo nuo 1,6% iki 3%.
Šios tyrėjų išvados yra skirtos informuoti elektros sektorių apie sujungtų elektros tinklų patikimumą esant skirtingoms temperatūros sąlygoms. Pavyzdžiui, centriniai elektros energijos operatoriai turi planuoti visus nenumatytus atvejus, kad išvengtų elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Nors šiame tyrime buvo nagrinėjamos dvi Australijos vietovės, kiekybinį temperatūros poveikį atsinaujinančios energijos gamybai galima apibendrinti ir kitose vietovėse už Australijos ribų.
„Skirtingiems regionams klimato kaita turi skirtingą poveikį“, – sakė Huangas.
Jis teigė, kad bus svarbu atlikti daugiau atvejų tyrimų kitose vietovėse ir klimato regionuose, kad būtų ištirtas erdvinis klimato kintamumas ir susieti išvadas su kitais energetikos sistemų aspektais, tokiais kaip apkrovos ir perdavimo infrastruktūra.
Galime drąsiai teigti, kad saulės energija jau dabar yra sparčiausiai pasaulyje auganti atsinaujinančios energijos gamybos technologija. Prieš dešimt metų visame pasaulyje buvo tik 20 gigavatų įdiegtų saulės energijos pajėgumų. Iki praėjusių metų pabaigos pasaulyje įdiegta saulės energija šoktelėjo iki maždaug 600 gigavatų.
Net ir dėl „Covid-19“ sukeltų sutrikimų, tikriausiai šiais metais visame pasaulyje pridėsime 105 gigavatus saulės energijos, prognozuoja Londone įsikūrusi tyrimų bendrovė „IHS Markit“.
