Klimato kaitos poveikis žaliosios energijos gamybai

 

Jaučiant tam tikrus planetos klimato pokyčius ir atsižvelgiant į statistinius duomenis, taip pat rekordiškai karštas vasaras ir ekstremalius orų reiškinius, daugelis tyrinėtojų vis labiau linksta link atsinaujinančios energijos šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo jėgainės.

 

„AIP Publishing“ žurnale „Journal of Renewable and Sustainable Energy“ mokslininkai tyrinėja, ar saulės ir vėjo jėgainių generuojama energija skirtųsi dabartiniame ir būsimame klimate.

 

Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė Australijai, nes tai yra idealus ekstremalių oro reiškinių, tokių kaip gaisrai ir vėjo audros, atvejų tyrimas. Pasirinktos vietos buvo netoli Adelaidės Pietų Australijoje ir Naujajame Pietų Velse, kur, remiantis Australijos energijos rinkos planu, yra arba ateityje gali būti kintamieji atsinaujinančių šaltinių generatoriai.

 

Tyrėjai analizavo pagrindinius oro kintamuosius, tokius kaip temperatūra, saulės spinduliavimas ir vėjo greitis, 30 minučių intervalais, 1980–2060 m.

 

„Mes nustatėme, kad bendros klimato kaitos, metinės saulės ir vėjo energijos gamybos tendencijos yra nedidelės ir siekia 0,1% vidutinės per dešimtmetį pagamintos produkcijos“, – sakė vienas iš autorių Jingas Huangas.

 

Tačiau per penkias karščiausias kiekvienų metų dienas klimato kaitos poveikis atsinaujinančios energijos gamybai buvo labiau drastiška. Šiomis piko temperatūros dienomis, sutapusiomis su didžiausia energijos paklausa ir piko kainomis, saulės energijos gamyba sumažėjo 0,5% –1,1%, o vėjo jėgainių gamyba per dešimtmetį sumažėjo nuo 1,6% iki 3%.

 

Šios tyrėjų išvados yra skirtos informuoti elektros sektorių apie sujungtų elektros tinklų patikimumą esant skirtingoms temperatūros sąlygoms. Pavyzdžiui, centriniai elektros energijos operatoriai turi planuoti visus nenumatytus atvejus, kad išvengtų elektros energijos tiekimo nutraukimo.

 

Nors šiame tyrime buvo nagrinėjamos dvi Australijos vietovės, kiekybinį temperatūros poveikį atsinaujinančios energijos gamybai galima apibendrinti ir kitose vietovėse už Australijos ribų.

 

„Skirtingiems regionams klimato kaita turi skirtingą poveikį“, – sakė Huangas.

Jis teigė, kad bus svarbu atlikti daugiau atvejų tyrimų kitose vietovėse ir klimato regionuose, kad būtų ištirtas erdvinis klimato kintamumas ir susieti išvadas su kitais energetikos sistemų aspektais, tokiais kaip apkrovos ir perdavimo infrastruktūra.

 

Galime drąsiai teigti, kad saulės energija jau dabar yra sparčiausiai pasaulyje auganti atsinaujinančios energijos gamybos technologija. Prieš dešimt metų visame pasaulyje buvo tik 20 gigavatų įdiegtų saulės energijos pajėgumų. Iki praėjusių metų pabaigos pasaulyje įdiegta saulės energija šoktelėjo iki maždaug 600 gigavatų.

 

Net ir dėl „Covid-19“ sukeltų sutrikimų, tikriausiai šiais metais visame pasaulyje pridėsime 105 gigavatus saulės energijos, prognozuoja Londone įsikūrusi tyrimų bendrovė „IHS Markit“.

 

www.energobalt.lt

 

Įdomūs faktai apie saulės energiją

saulės energija

Saulės energija yra viena švariausių, ji paverčiama elektra naudojant saulės elektrinių modulius. Saulė gyvuoja 4,6 milijardų metų, temperatūra joje siekia 5,500 °C, ji 330 000 kartų didesnė už žemę, taigi ši didžiulė žvaigždė turi milžinišką energijos potencialą, kurį žmonija siekia vis geriau išnaudoti.

Įdomiausi faktai apie energiją, gaunamą iš saulės.

  1. Saulės šviesa užtrunka 8 minutes, kad pasiektų žemę ir keliomis sekundėmis daugiau, kad pasiektų saulės elektrinių modulius.
  1. Saulės energija matuojama kaip ir elektra – vatais. 1000 vatų sudaro 1 kilovatą (kW). 1000 kilovatų sudaro 1 megavatą (MW). 1000 megavatų lygu 1 gigavatui (GW).
  2. Didžiausia saulės elektrinė 2019 metais pastatyta Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ją sudaro 3,2 milijardai saulės modulių, o galia siekia 1,2 gigavatus. Saulės energijos, paverstos elektra, šioje elektrinėje užtenka 90 000 gyventojų. Per metus jėgainės gaminama energija sumažina tokį išmetamų CO2 dujų kiekį, kokį išskiria 200 000 automobilių.
  3. Saulės energiją dabar galima naudoti oro kondicionieriams, karšto vandens pašildymui, dujoms ir naftai pakeisti bei elektrai gaminti. Tai pigus ir ekologiškas energijos šaltinis.
  4. Saulės elektrinių pagamintą nesunaudotą elektrą galima saugoti saulės baterijose, tačiau tai pakankamai brangus sprendimas, todėl dažniausiai jėgainės yra prijungtos prie miesto elektros tinklų ir jos perviršis saugomas tinkluose.
  5. Norint, kad iš saulės gaunama energija patenkintų visos žemės poreikius, reikėtų saulės modulius įrengti 191 000 kvadratinių mylių plote. Žemė turi 57 milijonus kvadratinių mylių. Taigi, turime pakankamai ploto tam, kad saulės energijos užtektų žmonijos poreikiams.
  6. Saulės elektrinės veikia tyliai, jos nesukuria pavėsio, skirtingai nei vėjo elektrinės, todėl jas patogiau įsirengti nuosavame žemės sklype ar ant stogo.
  7. Saulės modulių kaina pasauliniu mastu sumažėjo 80 % nuo 2008 metų.
  8. 1977 metais buvo beveik neįmanoma diegti saulės jėgainių, nes jų kaštai prilygo 77 JAV doleriams už vatą.
  9. Saulės energija nieko nekainuoja, tačiau iš jos gaminamos elektros kainą sudaro jėgainių įrengimas ir elektros perviršiaus saugojimas tinkluose.

 

Saulės energijos panaudojimas Lietuvoje: butams, namams, elektromobiliui ir net laivams

saulės energija 

Nėra tokio žemės kampelio, kuris nebūtų apšviestas saulės. Vienose valstybėse saulės spindulių yra mažiau, kitose – daugiau. Ilgus metus gyvavęs mitas, kad šalyse, kuriose yra šaltasis metų sezonas, saulės yra per mažai, kad ją būtų galima naudoti energijos gamybai, šiandien jau sugriautas. Tokiose šalyse, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, netgi Suomijoje saulės energija jau sėkmingai naudojama elektros gamybai, vandens pašildymui.

Lietuvoje saulės energetika sparčiai žengia į priekį. Nuolat koreguojami įstatymai, kad vis daugiau privačių žmonių ir gamybos verslo subjektų galėtų įsirengti saulės jėgaines, kurios saulės energiją paverstų elektra. 2020 metais buvo priimtas įstatymas, kuris leidžia kiekvienam gyventojui tapti elektros gamintoju ir vartotoju, o už nuosavą elektrinę – gauti kompensaciją. Gyvendamas bute, žmogus gali įsigyti nutolusią elektrinę saulės parke, o už 1 kW įsigytos galios, pateikęs prašymą gautų 323 eurų paramą. Prašymą reikia pateikti iki šių metų liepos 31 dienos. Tai pasaulyje precedento neturintis mūsų šalies sprendimas. Iki jo, norintys gauti paramą saulės energiją naudojančioms elektrinėms, galėjo jas įsirengti tik ant nuosavo žemės sklypo ar namo stogo.

Saulės energija ne tik namams, bet ir elektromobiliams

Skaičiuojama, kad per 10 metų Lietuvoje kas dešimtas automobilis bus varomas elektra. Tą lemia valstybės teikiama parama elektromobilio įsigijimui, seno automobilio atidavimui bei saulės jėgainėms. Jeigu elektromobilis būtų varomas iš saulės energijos pagaminta elektra, važiavimas juo būtų beveik nemokamas, elektros kaštai sumažėtų tris kartus, o nuolat kylant elektros kainoms – ir daugiau. Reikėtų turėti nuosavą įkrovimo stotelę, kuri būtų pajungta į vieną skydelį su saulės jėgaine bei elektros tinklais. 5 kW galingumo jėgainės ant nuosavo namo stogo ar žemės užtektų nuvažiuoti 30 000 kilometrų per metus su elektromobiliu. Didesnės nei 5 kW saulės jėgainės pagamintos elektros užtektų ir kitiems šeimos poreikiams.

Projektų, kuriuose būtų sumaniai naudojama saulės energija švarios elektros gamybai Lietuvoje vis daugėja. Vienas iš tokių, neseniai Trakuose ir Klaipėdos Danės upėje pasirodęs laivas katamaranas, ant kurio stogo įrengi saulės moduliai generuoja elektrą.

 

Parama saulės elektrinėms 2020 m. nuo spalio 1 dienos

saulės elektrinė

 

Planuojama iki 2050 metų, kad Lietuvoje 100 % elektros energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Todėl saulės energetika šalyje sparčiai plečiasi, su valstybės teikiama parama vis daugiau gyventojų ir verslų ryžtasi investuoti į saulės elektrines. Paramą gali gauti asmenys, turintys nuosavą sklypą ar namą, daugiabučių gyventojai, verslo bei valstybinės įmonės.

Parama saulės elektrinėms ant namo stogo ar nuosavos žemės

Numatoma data nuo 2020 metų spalio 1 dienos, kada galima teikti paraiškas dėl paramos saulės elektrinėms namams įsirengimo. Kompensacijos dydis 323 eurai už 1 kW instaliuotos galios.

2020 metais skirta 15,5 mln. lėšų paramai saulės elektrinėms. Norintys ją gauti turėtų laikytis kelių sąlygų:

  1. Saulės elektrinių įranga turėtų būti nauja ir atitikti Europos Sąjungos reikalavimus. Moduliams ir įtampos keitikliams privaloma dulkių ir drėgmės apsauga.
  2. Sumontuoti jėgainę reikėtų per 9 mėnesius pasibaigus kvietimui ir priduoti ją į elektros tinklus.
  3. Įrengus saulės elektrinę reikės 5 metus įsipareigoti nenaudoti elektros energijos komercinei veiklai, neperleisti jėgainės kitiems asmenims, lesti patikrinti jėgainę APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) atstovams.

Įrengiant saulės elektrinę su „Saulės grąža“ komanda, nekils jokių rūpesčių dėl kompensacijos gavimo. Specialistai pakonsultuos kaip teisingai užpildyti prašymą, o gavus paramą įrengs jėgainę namams per 1-5 mėnesius, priklausomai nuo projekto sudėtingumo. „Saulės grąža“ komanda jau yra įrengusi virs 770 elektrinių, jų įranga atitinka aukščiausius Europos Sąjungos standartus.

Parama elektrinėms saulės parkuose

Investuoti į saulės elektrines gali ir daugiabučių gyventojai. Jėgainę galima įrengti ant daugiabučio stogo, nuosavo žemės sklypo arba ją nusipirkti saulės parkuose. Parama saulės elektrinėms, kai elektros energija bus naudojama nuotoliniu būdu, išlieka tokia pati – 323 eurai už 1 kW instaliuotos galios.

Įsirengus jėgainę ant nuosavo ar nuomojamo žemės sklypo, jos pagaminta elektra bus perduota į tinklus, o gamintojas ją susigrąžins iš tinklų savo reikmėms, net jei gyvena visai kitoje vietoje. Įsigijęs jėgainę saulės parke, jos savininkas tampa nutolusiu energijos gamintoju ir elektrą gali naudoti savo bute ar sodyboje.