Latviškos tradicijos ir papročiai
Kadangi Latvija ir Lietuva yra lyg sesės, kilusios iš tos pačios baltų šeimos, ne viena šių šalių tradicija sutampa. Abi šalys švenčia Užgavėnes, Jonines, Velykas, abi per šias šventes degina laužus, persirengia mitinėmis būtybėmis ir dažo kiaušinius. Tad nukeliavę pas kaimynus šventiniu laikotarpiu pastebėsite, jog jų švenčiamos šventės ne itin skiriasi nuo mūsų. Kita vertus, visada smagu pasinaudoti pigiu skrydžiu į Rygą, Latviją ir bent pasižvalgyti, gal ši šalis turi ir unikalių, Lietuvai nežinomų tradicijų?
Latvijoje itin gerbiama duona. Ji yra nepamainoma dalis kiekvienos mažesnės šventės ir ypatingos ceremonijos. Nors Lietuvoje duona taip pat yra šventas elementas, Latvijoje šis patiekalas turi reikšmės net iš švenčiant gimtadienius ar šventų vardų vardadienius. Pastarosioms progoms kepama ypatinga duona – klingeris. Ji pagardinta šafrano prieskoniu ir kepama su džiovintais vaisiais. Jos forma būtinai turi būti aštuoniukės formos. Vardadieniai tikrai yra ypatingi. Lietuvoje dažnas net neseka, kada metuose bus minimas jo vardadienis, o štai Latvijoje šiomis dienomis varduvininkas laukia iš artimųjų mažų dovanėlių ar gėlių.
Latvių pagonys turėjo savus dievus, o vienas jų – Mitras saulės dievas. Jo gimtadienis minimas būtent per Kalėdas – trumpiausią metų dieną. Latviai nepamiršta šios progos minėti ir šiais laikais. Mitro garbei yra uždegama žvakutė , tai simbolis, kad laukiama saulės grįžimo. Kalėdoms būtinai kepamas pīrāgi – tai duonelės su šoninės ir svogūnų gabalėliais.
Joninės latviams yra ypatinga šventė. Ji ypač pagoniška, nes net ir šiandienos modernūs žmonės laikosi pagoniškų senųjų papročių, jei švenčia Jonines gamtoje. Joninių svarbiausias patiekalas – sūris su kmynais, kuris taip pat yra Latvijos pasididžiavimas ir nacionalinis patiekalas. Nekantraujate paragauti ir daugiau Latviškų patiekalų? Lėktuvų bilietai į Latviją gali būti kišenėje jau šiandien. Nepraleiskite progos keliauti ir pamatyti jūsų išsvajotąją šalį.
